Antanas Bučinskas: „Tautos patirtis atsispindi ir politinėje tautosakoje“

Antanas Bučinskas: „Tautos patirtis atsispindi ir politinėje tautosakoje“

Nesiimsiu dėstyti tautosakos kurso,  tik  noriu kartu pasvarstyti, ar tikrai  tautosakoje, kaip teigia mokslo žmonės, atsispindi tautos gyvenimiška patirtis? Plačiai paplitęs  pašmaikštavimas “ko taip rėdaisi, kaip skerdžiaus pati prieš naktį“ ko gero tikrai paremtas gyvenimiška patirtimi, tačiau sutikau ir gyvenimiška patirtimi nepaaiškinamų išsireiškimų.

Teko ne kartą girdėti kai karštakošius žmones aplinkiniai apibūdina  vienu sakiniu : „ Jis visada šokinėja kaip  pizius jaują padegęs“. Visiems tapdavo aišku, bet niekas negalėjo paaiškinti nei  kas tas pizius, nei kada, nei  kodėl jis tą jaują padegė.  Literatūroje atsargiai teigiama, kad buvo toks  dievas, vardu Pizius, kuris globojęs meilės fizinės raiškos reikalus, tačiau dalis tyrinėtojų iš viso abejoja  jo buvimu.

Tai gal tautosaka gali atsirasti ne vien iš žmonių gyvenimiškos patirties? Tai man parūpo kai panorau išsiaiškinti plačiai paplitusio vieno  politinės tautosakos perliuko atsiradimo aplinkybes. Pastaraisiais metais vis dažniau  išgirstu politikų, žurnalistų ir šiaip politikuojančių  žmonių pasakymą: “Rinkimus laimi ne tie, kas balsuoja, bet tie, kas balsus skaičiuoja“. Kartą kaimyną pakviečiau eiti kartu balsuoti, tai jis man šelmiškai nusišypsojęs pareiškė, kad nenori pralaimėti, nes rinkimus , anot jo, laimi  „ne balsuotojai, o skaičiuotojai“. Nepanoro žmogus pralaimėti skaičiuotojams. Kadangi tas pasakymas paplitęs įvairiuose socialiniuose sluoksniuose, galimai ir visuose Lietuvos regionuose, ėmiausi svarstyti jo atsiradimo aplinkybes. Ar tai apibendrinta tautos patirtis, ar nepaaiškinamas mokslui dalykas, kaip su Piziaus padegta jauja?

Aiškinausi kaip žmonės supranta tą sparnuotą posakį? Kaip susitarę, tiek žemaičiai, tiek aukštaičiai, suvalkiečiai ir dzūkai, žinoma, gyvenantys Klaipėdoje, paaiškino labai panašiai, apibendrinus paaiškinimas maždaug skambėtų taip: „Neapsimesk kvailiu, juk visi žino, kad  balsavimų rezultatus visaip maklevoja, tik vienus pagauna, o kitų nepagauna“. Jei atvirai, tai ne visus respondentus pavyko įtikinti, kad ne visi ir ne visur tuos rezultatus maklevoja. Remiantis gal ir ne visiškai reprezentatyvia apklausa tenka sutikti, kad  mokykloje neapgaudinėjo aiškindami , jog tautosaka atsiranda iš žmonių gyvenimiškos patirties, o tas Piziaus šokinėjimas padegus jaują, tikriausiai bus išimtis iš taisyklės.

Aiškėja ir kitas dalykas, kurį pabrėžė mano respondentai, kad žemą rinkėjų dalyvavimą rinkimuose lemia taip pat  įtikėjimas maklevojimu , dėl  kurio kilo sparnuotas posakis. Pabandžiau pavartyti spaudą, paklausyti žmonių prisiminimų  apie rinkimų istorijas. Šiek tiek pasigilinau į teismų praktiką šioje srityje.  Įtarimai dėl vienaip ar kitaip vykdomų   klastojimų pasitvirtina, teismai sprendė ir dar ne visas bylas dėl paskutinių rinkimų rezultatų klastojimo išsprendė, laikraščiuose aprašyta daug faktų, kurie gal ir ne visi  verti Baudžiamojo  kodekso dėmesio, o žmonių pasakojimai labai emocingi, konkrečiai nurodant vardus, pavardes ir technologijas. Kovojama dėl kiekvieno balsuotojo. Nereikia toli ieškoti, daugeliui klaipėdiečių žinomoje  rinkiminėje apygardoje ankstesniuose savivaldybės rinkimuose, įtarus sukčiavimu, buvo perskaičiuoti balsai ir išrinktųjų į  miesto  Tarybą sąrašas dalinai pasikeitė.  Ir nieko, visa istorija baigėsi galimu skaičiuotoju apmaudu, kad nepavyko, Vilniaus skaičiuotojai sutrukdė. Nusikaltimų neišaiškinamumas ir nebaudžiamumas yra ne tik prielaida, bet ir  paskata nusikalsti ir šiuo atveju politinei tautosakai atsirasti.

Mano supratimu Baudžiamajame kodekse  numatytos pakankamai griežtos bausmės už rinkimų rezultatų klastojimą ir kitus pažeidimus rinkimų metu, bet neteko girdėti, kad dėl rinkimų rezultatų klastojimo kam nors būtų atsivėrę Lukiškių ar Pravieniškių vartai. Deja, teisininkai situaciją vertina atsargiau.  Teisininkas Remigijus Merkevičius  interviu  „Klaipėdos“ dienraščiui (2022.11.03.) teigia „...sakyti , kad baudžiamasis įstatymas labai grasina tiems, kurie darys neigiamą kriminalinę įtaką rinkimams, nedrįsčiau. Šiais atvejais baudžiamojo įstatymo reikšmė labiau pagrūmojimo ir prevencinė.“  Nei pridėti, nei atimti, pasakyta labai suprantamai, manyčiau padrąsinamai, deja ne balsuotojų naudai. Bandoma  „traukti iš šešėlio“ milijonus ir tuos milijonus slepiančius verslininku, bet įstatymų leidėjai ir teisėsauga labai vangiai traukia į dienos šviesą būtent šios srities nusikaltėlius. Tradicinis klausimas, o kam tai naudinga?

Ne už kalnų eiliniai rinkimai, jau formuojamos skaičiuotojų komandos, o gal vis tik būtų verta, kad  prieš rinkimus su  patvirtintais skaičiuotojais  pabendrautų prokurorai, patikintų, kad gyvename teisinėje valstybėje, kartu  Baudžiamąjį kodeksą pastudijuotų, aritmetikos pamokytų. Manau verta sutelkti jėgas, kad tauta pamirštų piliečių sukurtą politinės tautosakos perlą apie balsuotojus ir skaičiuotojus.

Antanas Bučinskas

Close