Nuomonės Archives - Page 5 of 8 - LSDP Klaipėdos miesto skyrius

Vilija Blinkevičiūtė. Mes – socialinis skydas Lietuvai ir Europai

TV reportažas suglumina. Veiksmas vyksta vieno rajono savivaldybėje. Gyvenvietė. 7 kilometrai nuo rajono centro. Buvusios mokyklos bendrabutis pertvarkytas į puikius socialinius būstus. Didžioji dalis lėšų iš 0,5 milijono eurų – ES parama. Rajono valdžia tik per vargus randa norinčių apsigyventi šiuose butuose, nors eilė socialiniam būstui gauti didelė. Ir rajono meras, dešinysis politikas, pratrūksta (tiksli citata): „Mes nesuprantam, ko norim. Mes esam jau išpuikę nuo begalybės lengvatų, nuo begalybės pašalpų, nuo begalybės valdžios sudarytų sąlygų, kad mes galim naudotis viskuo. Atsisakyti gyventi tokiame bute yra nuodėmė.“ Ir pasiūlo išbraukti iš laukiančiųjų socialinio būsto eilės visus, kurie atsisakė valdžios pasiūlymo. Reportažo pabaiga. Čia kur toks rojus, kuriame skurstantieji yra išpuikę iki begalybės (visi iki vieno?) ir valdžios apkamšyti pūkinėmi ...

Gintautas Paluckas. Vilnius – ne verslo projektas

Mano, socialdemokratų pirmininko, viena iš užduočių – kelionės po Lietuvą. Miestai ir miesteliai, atrodo, sprendžia tas pačias problemas: mažėjantis gyventojų skaičius, nusidėvėjusi infrastruktūra, prasmingo užimtumo stoka. Ir vaizdai miestuose skausmingai panašūs: už ES lėšas atnaujintas parkas, menkai renovacijos paliesti miegamieji kvartalai ir apytuštės viešosios erdvės. Niūrus vaizdas ir labai ryškios išimtys. Štai Birštonas – ten gyventojai į ateitį žiūri optimistiškai. Tokie miestai neapsistoja ties ES paramos įsisavinimu, jie žengia toliau negu miesto parko atnaujinimas. Dar daugiau: gyventojai juose yra laimingesni ir sveikesni, labiau patenkinti savo miestu ir Lietuva negu vidutinis pilietis. Kas lemia, kad kai kurie miestai prakunta? Kodėl Druskininkuose dauguma gyvenamųjų namų renovuota, kai Vilniuje absoliuti dauguma apie renovaciją net nesvarstė? Kod ...

Valstybės galimybės yra trupinamos į gabalėlius

2018-ieji ir prasidėjo, ir baigėsi didžiulių visuomenės grupių protestais. Tačiau tai – tik didelių pokyčių pradžia. Pokyčių, kuriuos aštrina plėšomi valdžios ir visuomenės pasitikėjimo saitai. „Įtampa atsirado ne vien dėl pinigų, o dėl to, kad nepadaugėjo, netgi sumažėjo pagarbos ir atjautos žmonėms“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas, apibendrindamas svarbiausius metų įvykius Lietuvoje ir partijoje. Susitarė ir apgavo - Sausį į gatves išėjo medikai, kovą – protestas „Mes kaltinam“, o gruodį tūkstančiai viešojo sektoriaus darbuotojų reikalavo pagarbos ir didesnių algų. 2018-uosius tarsi įrėmina garsiai reiškiamas žmonių nepasitenkinimas ir pyktis? - Tai rodo gilias ir įsisenėjusias problemas, kurios ilgą laiką buvo nesprendžiamos. Ir jos tiesiog sprogo, pūlinys atsivėrė. Atsirado pilietiniai judėjimai, kurie ...

Rasa Budbergytė. Europiniai pinigai baigiasi: kas toliau?

Prognozuojama, kad po 2020 metų ketvirtadaliu gali sumažėti Lietuvai skiriamos Europos Sąjungos regioninės plėtros ir sanglaudos politikos lėšų. Šios lėšos yra tiesiogiai susijusios su naujų darbo vietų kūrimu ir regioninės atskirties mažinimu. Mūsų šaliai toks staigus europinės paramos sumažėjimas būtų smūgis – šiuo metu sanglaudos politikos lėšos sudaro apie 70 proc. visų Lietuvos viešųjų investicijų. Tokie Europos Komisijos užmojai mažinti valstybei narei skiriamas ES lėšas yra inspiruoti Brexit ir to, kad Lietuva pagal BVP santykį vienam gyventojui jau viršija 75 proc. ES vidurkio. Pastarasis dalykas reiškia, kad Lietuva bus priskiriama pereinamiesiems regionams, tokiems kaip Suomija, Prancūzija ir kitos išsivysčiusios šalys. Vis dėlto finansavimas Lietuvai ateityje priklausys ir nuo mūsų pastangų įtikinti Briuselio biurokratus tuo, kad šalyje turime du skirti ...

Gintautas Paluckas. Kairioji alternatyva Lietuvai

Socialdemokratai jau kuris laikas svarsto programinį dokumentą – Socialdemokratinę viziją Lietuvai. Regėdami Lietuvą, kokioje mes norime gyventi, išskiriame svarbiausias kryptis, kuriomis grįsime savo politiką artimiausiu laikotarpiu – iki 2024 metų. Nesvarbu, būsime opozicijoje ar ne. Vizijoje siūlome alternatyvą politikai, kurioje nebeliko idėjų. Alternatyvą politikai, kurioje – tik skaičiai. Politikai, kurios akcentas – vien bendrasis vidaus produktas (BVP). Susitelkti vien į BVP augimą ir toliau nekreipti dėmesio, kaip jis paskirstomas – nebegalime: Lietuvai tai kainuoja per daug. Nes BVP augimas savaime dar nieko neparodo. Antai Lietuvos BVP – 78 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio, tuo metu atlyginimai – 48 proc. ES vidurkio. Ne BVP, o gyventojų išsilavinimas, sveikata ir visuomenės pasitikėjimas vieni kitais yra tikrieji mūsų šalies pažangos rodikliai. Ek ...

Lukas Vaigauskas. Kairiųjų padėtis Europoje: už ką rinkėjai baudžia partijas?

XX a. kairiosios idėjos klestėjo visame Vakarų pasaulyje: Jungtinėje Karalystėje „gerovės valstybė“ buvo sukurta 1906–1914 m., minimalus mėnesinis atlyginimas įtvirtintas 1909 m. Vokietijoje pensinė sistema, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų buvo pristatyti dar XIX a. pabaigoje, o Prancūzijoje dabartinės socialinės apsaugos pagrindus padėjo Nacionalinė pasipriešinimo taryba Antrojo pasaulinio karo metu, nacių okupacijos įkarštyje. Tačiau dabar, XXI a., kairiosios partijos visoje Europoje susiduria su dideliais sunkumais ir yra nustelbiamos dešiniųjų. Kas atsitiko? Politinės kairės vertybės įpareigoja didžiausią dėmesį skirti tam, ko žmogui reikia labiausiai: silpnesniųjų apsauga, lygybė, adekvatūs mokesčiai pagal galimybes mokėti juos ir lygios galimybės. Po Didžiosios depresijos (1929–1933 m.) būtent keinsizmas buvo pasirinktas kaip gelbėtojas nuo per didelio ri ...

Liutauras Gudžinskas. Keturios seserys, arba kuo tiki socialdemokratai

Keturi – tai pats mažiausias sudėtinis skaičius. Veikiausiai dėl šios unikalios matematinės savybės jis įvairiose pasaulio kultūrose buvo ir yra suvokiamas kaip užbaigtumo ir pilnumo simbolis. Politikoje ši ketvirtybės prielaida yra svarbi bent vienu aspektu. Tai esminis priešnuodis prieš visa ko supaprastinimą ir supriešinimą, skirstymą tik į gera ir bloga, pasaulio spalvinimą baltai, juodai arba pilkai. Pabrėžtina – tam tikro reiškinio kertinių principų gali būti ir daugiau nei keturi, tačiau, kai jų yra bent keturi, vietoj ambicijų vaizduoti pasaulį paprastesnį nei jis yra, pasirenkame perteikti jo sudėtingumą ir daugiaprasmiškumą ir taip turėti gerokai pilnesnį suvokimą apie tai, kas mes esame, kas mus supa ir kur link einame. Socialdemokratai – didžioji politinė jėga, kuri praėjusiame amžiuje Vakaruose didele dalimi prisidėjo, kad būtų pripažintos visų ž ...