Mielieji ir malonieji,
Pasitikdami šviesiausias ir dvasingiausias metų šventes, kaupdamiesi slėpiningam šv. Kūčių vakarui, ruošdamiesi džiaugsmingam šventų Kalėdų atėjimui pasistenkime bent trumpam atitrūkti nuo pašėlusio ir blizgančio kasdienybės šurmulio.
Sutikite, juk ne tame Kalėdų džiaugsmas, juk ne tame Kristaus gimimo prasmė, juk ne tame šio stebuklingo ir slėpiningo laiko dvasia ir aura. Visa tai taps tikrosiomis Kalėdomis tik tuomet, kai nebelauksime Jų atėjimo į mūsų namus, bet kai patys eisime Jų pasitikti, plačiai atverdami savąsias širdis dosniam ir nuoširdžiam geranoriškumui, atjautai, pagalbai ir supratingumui.
Jos ateis, kuomet mūsų artimiesiems ir mums brangiems žmonėms skirsime nebe nuo kasdienybės rūpesčių likusio laiko trupinius, bet apkabinsime juos, išklausysime ir atjausime, nes visiems mums taip dažnai reikia to paprasčiausio, bet nuoširdaus žmogiško dėmesio ir jautrumo.
Kurkime šv. Kalėdas kasdien, nepaliaukime rūpintis ir mylėti, gerbti ir padėti, nes juk būtent tame ir rasime tą paprastą, bet tikrąjį šv. Kalėdų stebuklą – kitokį save, tokį, kokio laukia mūsų artimieji, mums brangūs žmonės!
Būkite laimingi ir padėkite laimingais tapti kitiems – tik taip pasaulis taps geresniu, gražesniu ir saugesniu visiems mums.
Džiaugsmingų ir palaimingų šv. Kalėdų, turiningų ir prasmingų Naujųjų Metų, kuriuose teišsipildo mūsų lūkesčiai, kuriuose mūsų pečių nebeslėgs kasdienybės šurmulio rūpesčiai! Telydi mus neblėstantis noras keistis ir keisti!
Vytautas Grubliauskas