Socialdemokratams kilo klausimų dėl Nacionalinio susitarimo

Socialdemokratams kilo klausimų dėl Nacionalinio susitarimo

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) teigiamai vertina Vyriausybės iniciatyva pasirašyti Nacionalinį susitarimą su profesinėmis sąjungomis ir darbdavių organizacijomis, tačiau drauge kyla labai daug klausimų, į kuriuos, deja, neatsakyta.

  • Vyriausybė įsipareigoja optimizuoti viešąjį sektorių, o atsilaisvinančias darbo užmokesčio fondo lėšas skirti esamų darbuotojų darbo užmokesčio didinimui. Lieka neaišku, kurių sričių darbuotojai bus atleidžiami: ar tai apima pedagogus, valstybės tarnautojus, gydytojus ir kitą medicinos personalą, pareigūnus? Ar buvo apskaičiuota, kiek lėšų tai pareikalaus, nes atleidžiamiems asmenims teks išmokėti išeitines išmokas, investuoti į jų perkvalifikavimą, jiems bus mokamos nedarbo išmokos.
  • Nacionaliniame susitarime kalbama apie viešųjų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų lygiateisiškumo didinimą. Socialdemokratai tam nepritaria, nes tai reiškia, kad visų mokesčių mokėtojų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą sumokami pinigai bus naudojami privačių medicinos įstaigų finansavimui.
  • Vyriausybė įsipareigoja atsisakyti valstybei nebūdingų paslaugų, iškreipiančių konkurencines sąlygas. Nacionaliniame susitarime neapibrėžiama, kokios yra valstybei nebūdingos funkcijos, kurios iškreipia konkurenciją, todėl įsipareigojimas lieka miglotas.
  • Nacionaliniame susitarime kalbama apie darbuotojų darbo užmokesčio didinimą atsižvelgiant į ekonomikos augimą, tačiau nenumatomas šio punkto įgyvendinimas, išskyrus minimalios algos kėlimą. Nors darbo užmokestis Lietuvoje auga, tačiau augimas yra labai netolygus, todėl pajamų nelygybė tik auga. Susitarime nieko nekalbama apie nelygybės suvaldymą.
  • Nacionaliniame susitarime raginama skatinti pozityvią nuomonę apie verslą, tačiau, deja, ne apie profesines sąjungas. Socialdemokratams kyla klausimas, kodėl Vyriausybė nesiūlo skatinti pozityvios nuomonės ir apie profesines sąjungas.
  • Vyriausybė įsipareigoja mažinti darbo jėgos apmokestinimą perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams. Darbo jėgos apmokestinimo mažinimas būtų sveikintinas, tačiau socialdemokratai pasigedo siūlymų Vyriausybei pateikiant mokesčių pertvarkos projektą.
  • Vyriausybė siūlo peržiūrėti pajamų natūra už įmonės suteiktas paslaugas darbuotojui pripažinimo tvarką. Darbuotojui natūra teikiamos paslaugos iš esmės yra paslėpta darbo užmokesčio forma, nuo kurios nemokami mokesčiai, tarp jų ir socialinio draudimo.
  • Vyriausybė ketina investuoti į darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, ketina sukurti nuolat veikiančias perkvalifikavimo ir kompetencijų tobulinimo priemones bei užtikrinti šių priemonių finansavimą. Susitarime lieka neaiškus Darbo biržos vaidmuo, kuri už Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšas teikia panašias paslaugas, kurias reiktų tobulinti. Be to, dokumente niekaip neapibrėžiamas verslo indėlis į darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą.
  • Susitarime kalbama apie atskiro susitarimo rengimą, kuriuo mainais į darbdavių įsipareigojimą didinti darbo užmokestį, būtų mažinamas darbo užmokesčio apmokestinimas. Iš Nacionalinio susitarimo neaišku, ar tai reiškia, kad mokesčių naštą siūloma mažinti tik darbdaviams? Taip pat kyla klausimas, ar racionalu į Nacionalinį susitarimą įtraukti pastangas, kad bus siekiama atskiro susitarimo.
  • Vyriausybė siūlo užtikrinti subalansuotą trečiųjų šalių darbo jėgos patekimą į Lietuvos darbo rinką. Atsižvelgiant, kad 2017 m. vasario mėnesį Vyriausybė jau yra patvirtinusi 27 Lietuvoje trūkstamų profesijų sąrašą, pagal kurį šių profesijų asmenims iš trečiųjų šalių būtų paprasčiau išduodami leidimai darbui Lietuvoje, kyla klausimas, ar Vyriausybė ketina išplėsti darbo jėgos įsileidimą iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių.

„Nacionalinis susitarimas būtų labai vertingas, jeigu jis būtų konkretesnis, jei matytume, ką konkrečiai įsipareigoja Vyriausybė, verslo organizacijos ir profesinės sąjungos. Šiuo metu susitarimas stokoja konkretaus turinio, jame net neįsipreigojama atsižvelgti į Europos Komisijos bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas mokesčių politikos ar švietimo reformos srityse. Negana to, Nacionalinis susitarimas pasirašomas tik trišaliu pagrindu. Kyla klausimas, kodėl tuomet jis vadinamas nacionaliniu? Nacionaliniai susitarimai paprastai apima daugiau veikėjų, tarp jų ir politines partijas, kad būtų užtikrinamas politinių priemonių tęstinumas“, - teigia LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.

Close