Prieš gerą pusę šimto metų Klaipėdos vadovai susivokė, kad laikas Klaipėdai Lietuvoje garsėti ne tik turtingu užsienietiškų prekių, kurias pargabendavo jūreiviai, turgumi, bet atėjo laikas pažadinti miestą naujam kultūrinio ir dvasinio gyvenimo šuoliui.
Klaipėda jau tada garsėjo Jūreivystės mokykla, Pedagogine mokykla, Politechnikumu, Žemės ūkio ir kitomis specialų vidurinį išsilavinimą teikiančiomis mokymo įstaigomis, steigė fakultetus Lietuvos aukštosios mokyklos. Miesto vadovų siekius vainikavo Klaipėdos universiteto įsteigimas. Klaipėda tapo ne tik ekonominiu, kultūriniu, bet nuolat stiprėjančiu mokslinių tyrimų traukos centru. Klaipėdos universitetas, eidamas ranka rankon su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla, įsitvirtino kaip tarptautinį pripažinimą pelnęs jūrinis universitetas su stipriu Jūrų tyrimo institutu. Bet... Klaipėdos sėkmė, įtvirtinant Lietuvą pasaulyje kaip jūrinę valstybę, galimai pažadino pavydą Lietuvoje, pavydą Klaipėdai, kuri palaipsniui kultūriniu ir moksliniu potencialu integravosi į Lietuvos valstybę ją praturtindama ir lietuvindama visą Klaipėdos kraštą.
Diletantai ėmėsi reformų, nusikalstamai sunaikino Lietuvoje mokytojų rengimą, deja, šis nusikaltimas iki šiol nėra deramai įvertintas. Tame kontekste buvo pasikėsinta sunaikinti ir Klaipėdos universitetą, nesuprantamu būdu į šį procesą įtraukė ir vieną kitą su universitetu susijusį asmenį. Jų garbei tenka pastebėti, kad tie įtakingi žmonės laiku susigaudė ir ėmėsi veiklos apginant Klaipėdos universiteto teisę egzistuoti ir plėtoti universiteto misiją Vakarų Lietuvos regione.
Šiandien galime konstatuoti, kad, nežiūrint trukdymų, veikia Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtros programa, sukurta šiuolaikiška, moderni jūros mokslų tyrimo bazė, kuri taikoma ne tik moksliniams tyrimams, bet ir studijų procese.
Tačiau ir vėl grasinama naujai kepama reforma, sukurta ministerijos komisija, kuri bando visus įtikinti, kad Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla turėtų būti eliminuota iš Klaipėdos jūrinio sektoriaus ir prijungta prie VGTU, o sveikas protas sako, kad tai yra neatsiejama nuo jūros.
KU senato pirmininkas prof. Vaidutis Laurėnas savo monografijoje teigia „ Klaipėdos universiteto bendruomenė yra sutarusi ugdyti savarankišką, daugiasritį, jūrinę specializaciją turintį, šiuolaikinius mokslo, studijų ir jų vadybos reikalavimus atitinkantį Klaipėdos universitetą, atvirą mokslo ir studijų centrų integracijai, kitiems asociaciniams ryšiams.“
Neseniai vykusi tarptautinė universiteto akreditacija patvirtino, kad šis sutarimas vykdomas, universitetas akredituotas visam galimam 7-rių metų laikotarpiui. Galimai siūloma reforma susijusi su privačiomis ambicijomis ir galimai Klaipėdos jūriniame sektoriuje susikūrusios penktosios kolonos interesais. Bandoma grįžti į sovietmečio filialų laikus, suardyti stiprėjančią jūrinių studijų ir jūros mokslinių tyrimų bazę. Jūrinės studijos ir moksliniai tyrimai būtų teoriškai „pakabinti“ Vilniuje, o veikla, kaip bandoma įtikinėti, būtų vykdoma Klaipėdoje. Neteko išgirsti jokių įtikinamų argumentų tokiai pertvarkai pagrįsti, išskyrus niekuo nepagrįstus lozungus.
Kita vertus, kažkaip labai įtartinai skubama, kai ta vadinama komisija teikia siūlymą, o medijose jau bandoma tai pateikti kaip įvykusį faktą. Gal net analogiška komisija pasiūlė sunaikinti Edukologijos universitetą, siūlymas buvo įgyvendintas, o iš tiesų, mano galva, buvo padarytas verslo inicijuotas nusikaltimas prieš valstybę. Nėra mokytojų rengimo bazės, o į mokyklas kviečiami dirbti praktiškai visi, kas netingi.
Sistema įstumta į krizę ir situacija prastėja ne dienomis, o valandomis. Nejaugi vėl bus leista įvykdyti nusikaltimą prieš Lietuvą kaip prieš jūrinę valstybę, nors yra visos prielaidos surasti deramą struktūrą ir apjungti Klaipėdos universiteto ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pajėgas ir resursus Lietuvos, kaip jūrinės valstybės galios stiprinimui.
Humanitarinių mokslų daktaras Antanas Bučinskas