Čia nebus malonus ir lengvas straipsnis, kaip pyragėlis prie kavos. Čia bus rupi druska ant pabrozdintų realybės keliukų. Perspėju iškart. Ir kad jau žinau kaip nemėgstam tiesos – o dar iš moters lūpų, tai iškart kviečiu visus epitetus mano adresu į komentarų skiltį, geriau anoniminę, nes vieną dieną gali būti nepatogu. Nes gali būti, kad keičiamės – kad tampam valstybe, kurioje moteris bus viešai pripažįstama kaip žmogus. Gal net išmesim į atgyvenų sąvartyną ne tik urbšiapūkizmus, bet ir kasdienes buitines patyčias, kurių beriam lengvai, negailėdami, nemąstydami, tiesiog gardinam duoną kasdieninę. Augini vaikus? Prašom – nuo lengva pašaipa pagardinto „namų šeimininkė” iki paniekinamo „višta“ ar atvirai sukiojamo piršto prie smilkinio „super mama”. Nes juk auginti vaikus ir rūpintis namais yra toks savaime vykstantis procesas, kur nereikia pastangų, žinių, juodo ...
