LSDP susisiekimo komitetas kreipiasi į akcinę bendrovę „Lietuvos paštas“, Susisiekimo ministeriją ir Valstybinę mokesčių inspekciją prašydamas paaiškinti susiklosčiusią situaciją dėl galimai nepagrįsto įkainių didinimo, itin mažų darbuotojų atlyginimų ir prenumeruojamų leidinių vėlavimo.
„Lietuvos paštas fiksuoja augančius pelnus. Deja, tai tampa pozityviomis emocijomis retam lietuviui, išskyrus Lietuvos pašto vadovus gaunančius milžiniškus atlyginimus. Svarbiausia, kad pelno rodikliai auga atsisakius mažai pelningų, bet visuomenei reikalingų paslaugų, ypač kaimiškose vietovėse ar apmokestinant paslaugas, kurios paprastai teikiamos nemokamai. Valstybinės įmonės veikla negali būti grįsta cinišku pelno siekimu“,- sako LSDP Klaipėdos m. skyriaus pirmininkas Kęstutis Kvaraciejus.
LSDP Susisiekimo komiteto pirmininkė, LSDP pirmininkės pavaduotoja Jūratė Zailskienė sako, kad „Lietuvos paštas“ – valstybės valdoma įmonė, privalanti vykdyti universaliąją pašto paslaugą. Ji primena, kad Pašto įstatyme rašoma: „Universaliosios pašto paslaugos tarifai turi būti prieinami visiems naudotojams, pagrįsti šios paslaugos sąnaudomis, skaidrūs ir nediskriminaciniai. Jeigu universaliosios pašto paslaugos teikimas universaliosios pašto paslaugos teikėjui yra nepagrįstai didelė finansinė našta, nuostoliai, patirti teikiant šią paslaugą, kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Nepagrįstai didelės finansinės naštos nustatymo kriterijus tvirtina Vyriausybė.“
LSDP kreipimesi į AB „Lietuvos paštas“, jo veiklą reguliuojančią Susisiekimo ministeriją ir Valstybinę mokesčių inspekciją, prašoma atsakyti į šiuos klausimus:
- Kodėl reikia mokėti papildomai 4,99 EUR už sąskaitą faktūrą, įsigijus prekes ar paslaugas pašto skyriuje?-
- Kodėl pašto darbuotojai, kurie tiesiogiai dirba su gyventojais, gauna apie 1 000 eurų, kai tuo tarpu įmonės vadovo atlyginimas siekia 10 454 eurus per pirmąjį 2023 metų pusmetį?
- Kodėl, ženkliai augant AB Lietuvos paštas pajamoms ir pelnui, uždaromi pašto skyriai kaimo vietovėse, mažėja darbuotojų skaičius, o mobilių paštininkų nuvažiuoti kilometrai traukiasi?
- Kodėl kaimo vietovėse gyventojai, užsiprenumeravę dienraščius, juos gauna pavėluotai?
- Kodėl (2023 m. I pusmečio duomenimis) tradicinių pašto paslaugų apimtys susitraukė apie 24 proc.?
- Kodėl nustatomi tokie pašto siuntų tarifai, kad siuntimas į tokias šalis kaip, pavyzdžiui, Venesuela, Senegalas, Vietnamas, Rusija kainuoja pigiau (1,30-1,40 €), nei tokios pačios (eilinė korespondencija iki 20 g.) siuntos siuntimas į Vokietiją ar Prancūziją (1,70 €);
- Kodėl paprasto laiško (iki 20 g.) ar atvirlaiškio siuntimas Lietuvoje kainuoja 1,55 €, o tokios pačios siuntos siuntimas į agresorę Rusiją – 1,35 €, o Baltarusiją 1,30 €);
- Kodėl kainos už socialinių išmokų pristatymą išaugo nuo 1,80 eurų iki 10 eurų už vieną išmoką per mėnesį?
„Šie klausimai rodo, kad AB „Lietuvos paštas veikloje gali būti svarbių neskaidrumo ir neteisingo išteklių paskirstymo problemų“, – nurodoma LSDP Susisiekimo komiteto kreipimesi.